Šarpo šauliai

Šarpo motina buvo Londono prostitutė, tėvo jis nepažinojo. Kai jam buvo treji, jo motiną nužudė ir jis pateko į našlaičių prieglaudą. Iš ten pabėgęs tapo nusikaltėliu. Per muštynes nužudęs žmogų, kad išvengtų mirties bausmės, pasirinko kariuomenę. Pradėjęs pėstininku, už drąsą netrukus tapo seržantu. Sumanus, bebaimis karys, puikus šnipas savo žygiais dažnai nulemdavo didžiųjų mūšių baigtį. Jį įsimylėdavo nuostabios moterys, bet nė vienos išsaugoti jis nesugebėjo. Išgelbėjęs gyvybę serui Arturui Velsliui buvo paaukštintas leitenantu ir ėmė vadovauti gaujai visuomenės atstumtųjų, kuriuos iš „patrankų mėsos“ pavertė geriausiais britų kariuomenės šauliais. Likimas juos nusviesdavo į karščiausius pasaulio kampelius – Indijon, Ispanijon, Prancūzijon – visur, kur tik kariavo britų armija, ir visada jie grįždavo nugalėtojais.