Pomirtinės nuotraukos

Šaltą 1918-ųjų metų žiemą fotografas, buvęs Pirmojo pasaulinio karo karys, atvyksta į nedidelį kaimelį fotografuoti kartu gyvuosius ir mirusiuosius – nuo ispaniško gripo žuvusius šeimos narius su gyvais giminaičiais – kaip tuo metu buvo įprasta turėti paskutinį nuolatinį savo artimųjų prisiminimą. Tačiau prietaringa ir itin religinga ūkininkų bendruomenė, dėl įšalusios žemės negalinti palaidoti savo mirusiųjų, pradeda susidurti su keistais nakties triukšmais, paslaptingomis mirtimis ir šešėlinėmis figūromis, kurios pasimato nuotraukose. Nors protas sako kuo greičiau išvykti, tačiau karys pasiryžta jiems padėti. Laukia kelias, kur mirtis yra tik pirmas žingsnis.