Marsui reikia mamų

Milo – mažas berniukas, kuris, kaip ir visi vaikai, kartais pykstasi su mama, nemėgsta nemalonių darbų, nevalgo daržovių ir turi jaunesnę seserį, kurią kartais skriaudžia. Nepaisant didelio nenoro, kartais berniukas padeda mamai tvarkytis namuose, tačiau po darbų atsigriebia žaisdamas su seserimi – kartą Milo nudažo seserį skaisčiai purpurine spalva! Kaip ir dera už tokį poelgi, berniukas nubaudžiamas – turi sėdėti savo kambaryje. Nepasitenkinimui liejantis per kraštus, mažylis pareiškia, jog mamose nemato nieko ypatinga. Ne veltui sakoma, kad neapgalvotai pasakyti žodžiai grįžta bumerangu. Berniukui miegant, marsiečiai įsliūkina į jo namus ir pagrobia Milo mamą. Marse nėra mamų, tad naujasis grobis marsiečiams teikia didelį pasitenkinimą, tačiau netekęs mamos Milo suvokia, kad privalo ją išgelbėti ir grąžinti į namus. Nuotykiai gelbėjant mamą prasideda!