Raktažodis Versailles

Jauna pora – Džilas ir Inesa – išvyksta atostogų į Paryžių drauge su Inesos tėvais. Džilas rašo scenarijus Holivudui, tačiau tylomis svajoja parašyti romaną. Tad jam šios atostogos - galimybė pasisemti įkvėpimo tiesiai iš versmės: Paryžiuje gyveno ir kūrė daugybė menininkų ir rašytojų. Tuo tarpu Inesa – tipiška turistė amerikietė. Jai Paryžius tarsi didelis muziejus, kurį privalu aplankyti, ir egzotiška parduotuvė. Džilas norėtų gyventi Paryžiuje. Inesa – tipiškame Amerikos pasiturinčiųjų priemiestyje. Jis kiekvienoje romantiškoje kavinukėje bando įsivaizduoti E. Hemingvėjų, geriantį vyną, ji – nori nusiaubti visus boutique. Vieną vakarą Džilas pasivaikščiojimo po naktinį Paryžių metu pasiklysta. Jis prisėda ant laiptelių laikrodžiui mušant dvyliktą. Tą pačią akimirką prie Džilo sustoja senas Peugeot automobilis ir linksma kompanija pakviečia Džilą važiuoti kartu.

Žana diu Bari, istoriniuose šaltiniuose, žinoma, kaip Madam diu Bari – anksti suprato, kad žavesys, seksualumas, intelektas yra tie ginklai, kurie priverčia vyrus besąlygiškai paklusti moteriškiems kerams. Jai patiko vilioti, vesti iš proto aplink ją besisukančius vyrus ir tuo naudotis. Būdama paprasta darbininkų luomo atstovė, ji netrukus užsitarnavo kurtizanės vardą. Žanos meilužis, vėliau vyras grafas diu Bari, praturėjęs iš gražuolės meilės intrigų, per įtakingą hercogą Rišelje supažindina ją su Prancūzijos monarchu. Ir Žanai, ir Liudvikui XV šis susitikimas tapo lemtingu. Karalių jaudina Žanos grožis ir paslaptingumas, jos gebėjimas nepaisyti nusistovėjusių karališkų ritualų, drąsa būti savimi ir laisvė. Judviejų aistringos naktys, karališkame miegamajame, pranoksta monarcho lūkesčius. Savo žavosios meilužės dėka melancholiškas ir valdingas Liudvikas XV atranda tikrąjį gyvenimo skonį ir džiaugsmą. Žana tampa jo oficialioji mylimiausia kurtizane.

Kurdami unikalią sodo architektūrą Versalio rūmuose, du skirtingų luomų kraštovaizdžio menininkai - Sabina ir Andrė įsipainioja į romantišką istoriją. Prabangus aristokratų ir Liudviko 14-ojo gyvenimas nusistovėjusių tradicijų pasaulyje. Kur nedidelis pakeitimas gali viską nulemti. Nedidelis praradimas gali atnešti svarbių atradimų. Nedidelė aistra gali prišaukti meilę.

Filmo „Sudie, mano karaliene“ siužetas pasakoja apie seniai praėjusius laikus: 1789 m. Prancūzijos revoliucijos išvakares. Kai naujienos apie Bastilijos paėmimą pasiekia karaliaus rūmus, visi aristokratai ir tarnai palieka karališkąją šeimą. Tik Sidoni Labord – jauna moteris, kurios pareigos buvo knygų skaitymas Prancūzijos karalienei Marijai – Antuanetei (ją vaidina Diana Kriuger, žinoma iš filmų „Troja“ ir „Negarbingi šunsnukiai“), atsisako gelbėtis. Prabėgus 21 metams Agata-Sidoni Labord su nostalgija prisimena tuos laikus, baisiąją revoliuciją, tas tris Prancūzijai svarbias dienas.

Didžiosios prancūzų revoliucijos išvakarėse į Paryžių atvažiuoja vienas JAV demokratijos tėvų, būsimas trečiasis šalies prezidentas Thomas Jeffersonas. Jis yra amerikiečių pasiuntinys karaliaus Liudviko XVI dvare. Bet aukštuomenė vis dar gyvena prabangiai, tarsi nenujaustų, kas netrukus atsitiks. Filmo herojus (Nick Nolte) susipažįsta su šalies žmonėmis ir papročiais. Ivory tai rodo subtiliai, bet istoriškai tiksliai. Filmo tema – ne tik Jeffersono-politiko brendimas (jis įgyja ir draugų, ir priešų), bet ir galingos valstybės žlugimas, kuris dažniausiai prasideda nuo smulkmenų ir nepastebimai.

The story of a young Louis XIV on his journey to become the most powerful monarch in Europe, from his battles with the fronde through his development into the Sun King. Historical and fictional characters guide us in a world of betrayal and political maneuvering, revealing Versailles in all its glory and brutality.

Marie Antoinette is just a teenager when she leaves Austria to marry the Dauphin of France. At Versailles, under the complex rules of the French court, she suffers from not being able to live her life the way she wants, under pressure to continue the Bourbon line and secure the Franco-Austrian alliance.

In this war drama blurring the lines between documentary and fiction, the working class and the bourgeoisie of 19th century Paris are interviewed and covered on television, before and during a tragic workers' class revolt.