Internatinė katalikiška mokykla yra prieglobstis nuo Antrojo pasaulinio karo iki tol, kol atvyksta naujas mokinys. Naujokas atsigula į gretimai esančią lovą prie geriausiai besimokančio bendraklasio - tokiu būdu jauni berniukai užmezga ryšį.
Trylikamečiams draugams Aleksui ir Feriui nacių pradėtas karas – tarsi jaudinantis žaidimas. Tai nestebina, nes gyvena jie atokiame mieste, kurį sąjungininkų bombonešiai ignoruoja. Vienintelis įdomesnis dalykas už skraidančių priešo lėktuvų stebėjimą yra degantis troškimas atskleisti seksualines paslaptis su ugningąja Roza. Bet kai bombos iš tiesų ima kristi ant jų mažo miestelio, laukti karo pabaigos Feris išsiunčiamas į čekų kurortą. Kartu su juo pabėga ir Aleksas. Gražiai dainuojantis Aleksas iš karto priimamas dainuoti berniukų chore, jis ragina priimti ir Ferį. Juk jiedu kraujo broliai ir dalijasi viskuo. Nemalonumai prasideda iškart vos jiems atvykus, o kai Aleksas pakeičia hitlerjugendo „sarginį šunį” kaip pagrindinis solistas, padėtis dar paaštrėja. Dar blogiau tai, kad Aleksas sužino esąs žydas, mat choras ruošiasi koncertui, į kurį planuoja atvykti Hitleris. Berniukai įtraukiami į intrigų ir pavojų pasaulį, o kartu į drąsios ir gražios partizanės Helenkos lovą.
1940 m. – vos metai iki nacistinės Vokietijos puolimo prieš komunistinę Rusiją. Prie Azovo jūros esančiame nedideliame Ukrainos mieste Mariupolyje septyniolikmetė ukrainietė Frosia ir žydų kilmės ukrainietis Liončikas įsimyli vienas kitą. Jaunuoliai svajoja susituokti ir sukurti šeimą. Tačiau Frosia išpažįsta krikščionybę, o Liončikas – judaizmą. Merginos tėvui Oleksijui labai sunku pritarti dukros vedyboms su nekrikščioniu. Oleksijus yra geros širdies, bet tvirtai tikintis krikščionis. Kaip jis gali atsisakyti savo religinių įsitikinimų ir į savo šeimą įsileisti netikintį žmogų? Tačiau viskas greitai pasikeičia, kai Frosia pastoja, o Antrasis pasaulinis karas pasiekia Mariupolį.
