Raktažodis Genocide

Dešimt metų trukusi kino kelionė artėja prie pabaigos: kino teatruose pasirodys paskutinioji „Keršytojų“ trilogijos dalis „Keršytojai. Begalybės karas“. Tiesa, į vieną filmą visa istorija netilpo ir šįkart, todėl kitąmet filmo gerbėjai galės džiūgauti sulaukę šio filmo tęsinio. Dabar giliai įkvėpkite: kalbama, kad šiame filme bus galima pamatyti daugiau nei 50 „Marvel“ komiksų herojų. Be to, paskutinioji, pati nuožmiausia, filmo dalis buvo kuriama pasitelkus pačias inovatyviausias technologijas, todėl vaizdas apstulbins net pačius įnoringiausius kino technologijų gurmanus. Naujausioje filmo dalyje Keršytojai susidurs su nauju ir pačiu galingiausiu priešu – Tanosu. Siekdami užkirsti jam kelią nuo Visatos sunaikinimo, superherojai ir jų sąjungininkai turės būti pasiruošę paaukoti viską.

Kriminalinės dramos filmas „Gėlių mėnulio žudikai“ sukurtas pagal „New Yorker“ rašytojo David Grann to paties pavadinimo bestselerį. Godumas yra žvėris trokštantis kraujo.. Kai XX amžiaus sandūroje po jų žeme buvo aptikta nafta, Oseidžų – Ni-U-Kon-Ska – tautos žmonės (Oklahoma, JAV) per vieną naktį tapo turtingiausiais pasaulyje. Šie turtai iš karto pritraukė baltuosius piktadarius, kurie prieš imdamiesi žmogžudysčių, manipuliavo, prievartavo žmones ir pavogė tiek Oseidžų pinigų, kiek tik galėjo. Dešimtys milijonų dolerių privertė JAV federalinę valdžią paskirti FTB specialistus, kurie „padėtų“ suvaldyti finansus bei žudikišką pavydą kitose bendruomenėse, kurios dar nebuvo spėjusios praturtėti . Pagal tikrus 1921 – 1925 metų įvykius paremta kriminalinė saga „Gėlių mėnulio žudikai“, kurioje meilės keliai susikerta su skaudžia išdavyste, pasakoja apie sąmokslą nužudyti beveik šešiasdešimt Oseidžų tautos gyventojų.

Aušvico koncentracijos stovyklos komendantas Rudolfas Hoessas su žmona Hedwiga sau ir savo vaikams kuria svajonių gyvenimą čia pat už stovyklos sienos. Žodžiais ir vaizdais nenusakomas smurtas tiek idiliškus namus, tiek žiūrovą pasiekia tik fone nuolat lydinčių vaiduokliškų balsų pavidalu. Britų režisieriaus Jonathano Glazerio istorinė Holokausto drama, paremta rašytojo Martino Amiso novele, Kanų kino festivalyje pelnė „Didįjį prizą“. Meistriška „Interesų zona“ – vienas labiausiai sukrečiančių ir svarbiausių metų filmų.

Laivo „Covenant“ įgula toli toli nuo žemės randa planetą, kuri iš pirmo žvilgsnio primena kone rojų, tačiau iš tiesų tai yra tamsus ir pavojingas pasaulis. Susidūrę su jo grėsmėmis kosmoso keliautojai bus priversti rasti kelią iš pragaru tapusios vietos.

Vietname žmonės virto profesionaliais žudikais. Džokeris, Gyvulių Motina, Gomeris, Eitbolas, Kaubojus ir kiti - įtraukti į kruviną karo mėsmalę jūrų pėstininkai, muštruojami žiauraus leitenanto D.I., besineriančio iš kailio, kad jo auklėtiniai taptų visiškais bedvasiais gyvuliais, niekšais, padugnėmis ar dar kažkuo baisiau.

XXVIII-ojo amžiaus Žemė. Valerianas ir Lorelina (aktoriai Dane‘as DeHaan‘as ir Cara Delevingne) yra jauni, bet itin talentingi specialieji agentai, prižiūrintys tvarką žmonių gyvenamose teritorijose. Gavę naują užduotį, porininkai išskrenda į Alfą – įspūdingą kosminį mega-miestą, dar žinomą „tūkstančio planetų“ pavadinimu. Nuvykę į vietą, jie netrukus išsiaiškina, kad šį nuostabų miestą, kelis amžius garsėjantį kaip taikos oazė ir skirtą visų Visatos rasių bendravimui skatinti, grasina užgrobti paslaptinga, galinga ir destruktyvi jėga. Valerianas ir Lorelina nedvejodami stoja į kovą ne tik už Alfą, bet ir visos Visatos ateitį.

Daktaro Giro kiborgai Ki-17 ir Ki-18 ateityje siautėja ir jau baigia sumaišyti visą pasaulį su žeme, ateityje po žutbūtinio mūšio visi išskyrus Gohaną ir Tranksą žuvo po kovos su kiborgais. Pasaulis paskendo terore ir nėra nieko kas gali jiems pasipriešinti, žmonės krenta vienas po kito nuo kiborgų rankų. Ar Gohanui ir Tranksui pavyks apsaugoti Žemę?

Antrojo pasaulinio karo metai nacių okupuotoje Baltarusijoje šešiolikmetis vaikinukas Fliora išeina į mišką partizanauti. Jis dar visai vaikas, bet jo užmojis aiškus ir paprastas – nugalėti priešą. Pamatęs karo žiaurumus, praradęs artimuosius, norėdamas atkeršyti už visą kaimą, vaikinas ne tik subręsta, suvyriškėja, bet ir… pasensta. Pražyla ir susiraukšlėja. Filmas apie tai, kaip karas sunaikina žmones ne tik fiziškai, bet ir psichiškai.

Žmoniją okupuoja nematomas priešas. Jis neturi kūno ir vardo. Ateivės sielos apsigyvena žmonių kūnuose, užvaldo jų protus, ištrina asmenybes ir jų prisiminimus: „Kova už jūsų pasaulį jau baigta, kova už jūsų ateitį tik prasideda“, – teigia sielų užkariautojos. Žmonės tampa tik marionetėmis – sielų nešiotojais. Žemėje liko vos keletas žmonių, kovojančių su sielomis įsibrovėlėmis. Viena iš jų – Melani. Į ją įkūnijama siela, vardu Klajoklė. Melani kovoja ir pasiruošusi rizikuoti viskuo, kad apsaugotų savo brangiausius žmones: mylimąjį Džaredą, dėdę Džebą, gražuolį Janą, mažąjį brolį Džeimį. Ji įrodys, kad meilė šiame pavojingame pasaulyje nugali viską. „Sielonešė“ – tai neįprasta dviejų moterų, kurios turi dalintis vienu kūnu, kova. Pribloškianti meilės istorija. Įspūdingas meilės trikampis, kuriame tik du kūnai...

Prieš dešimt metų Ruandoje įvyko vienos baisiausių žudynių žmonijos istorijoje. Modernių komunikacijos priemonių ir visą parą transliuojamų žinių amžiuje šių įvykių kitos pasaulio šalys beveik nepastebėjo. Vos per tris mėnesius buvo žiauriai nužudyta milijonas žmonių. Šie šiurpūs įvykiai ir meilė šeimai įkvepia paprastą žmogų parodyti nepaprastą drąsą – išgelbėti daugelio pabėgėlių gyvybes. Polas Rusesabagina yra belgų penkių žvaigždučių viešbučio vadovas. Jo žmona – buvusi medicinos sesuo, o dabar auklėja vaiką. Pats Polas – hutų kilmės. Šis vyras yra labai gerbiamas aplinkinių. Jeigu žmonėms reikia pagalbos, jie skuba pas Polą. Prasidėjus konfliktui Polas nori žūtbūt apsaugoti savo šeimą. Sukrėstas masinių žudynių, jis ryžtasi drąsiam žingsniui – savo viešbutį paverčia pabėgėlių stovykla ir slepia ten net 1200 pabėgėlių, kuriuos gina nuo įtūžusių jų priešininkų. Savo kilniaširdžiu poelgiu Polas įrodė, kad ir vienas lauke karys.

Tai britų drama apie Raudonųjų Khmerų rėžimą Kambodžoje, paremta dviejų žurnalistų patirtimi – kambodžiečio Ditho Prano ir amerikiečio Sidnėjaus Šanbergo.

Jaunas žurnalistas Garethas Jonesas išgarsėjo išspausdinęs interviu su Hitleriu, šiam atėjus į valdžią 1933 metais. Ambicingasis velsietis nusprendžia parengti reportažą apie staigų SSRS modernizacijos šuolį ir keliauja į Maskvą gauti interviu su Stalinu. Čia susipažįsta su vietine žurnaliste Ada Brooks, iš kurios sužino, kad tiesa apie Stalino režimą yra slepiama sovietų cenzūros. Jonesas išvyksta į Ukrainą ir tampa Holodomoro tragedijos liudininku. Grįžęs į Londoną, jis išspausdina straipsnį, kuriame papasakoja apie tenykštį paties patirtą siaubą. Tačiau straipsnio autentiškumą suskumba paneigti Kremliaus kontroliuojami Vakarų žurnalistai. Nepaisydamas pavojaus gyvybei, Garethas toliau atkakliai kovoja už tiesą.

Filmas „Pažadas“ pasakoja apie talentingo medicinos studento Maiklo, kurio vaidmenį atlieka aktorius Oscar Issac, pažintį su šokių instruktore Ana (akt. Charlotte Le Bon), prieš prasidedant Pirmajam pasauliniam karui. Nepaisant to, jog Maiklas yra susižadėjęs su kita moterimi, bendra armėniška kilmė įžiebia tarp Maiklo ir Anos kibirkštį, ir sukuria meilės trikampį, kuris taip pat apima Anos dabartinį vaikiną – amerikiečių fotožurnalistą, kurio vaidmenį atlieka Holivudo super žvaigždė – aktorius Christianas Bale'as. Meilės trikampiui įkaitus, jį netrukus atvėsina žlungančios Osmanų imperijos sukelti neramumai, o meilės vedinam Maiklui tenka ieškoti kelio namo iš darbo stovyklos. Būtent tuomet kino juosta atskleidžia tragiškos istorijos žiaurumą – badą, neviltį bei masines žudynes.

Bosnija, 1995-ųjų liepa. Aida dirba Jungtinių Tautų vertėja mažame Srebrenicos mieste. Serbų armijai užėmus miestą, jos vyras su dviem sūnumis atsiduria tarp tūkstančių žmonių, kurie prieglobstį ir pagalbą tikisi rasti JT stovykloje. Tiesiogiai bendraudama su derybininkais, Aida turi priėjimą prie nepaprastai slaptos ir svarbios informacijos. Kas matyti jos šeimos ir likusių miestelio gyventojų horizonte – išsigelbėjimas ar mirtis? Kokį žingsnį Aidai derėtų žengti? Tai filmas apie moterį, atsidūrusią vyrų karo žaidimų lauke.

As a child, Kate Ashby was rescued from the horrific aftermath of the Rwandan genocide and brought to the UK. But the tragic shadow of her past proves impossible to escape.

A re-imagining of the original series in which a "rag-tag fugitive fleet" of the last remnants of mankind flees pursuing robots while simultaneously searching for their true home, Earth.

In the crime-ridden, mafia-governed city of Ergastulum, Worick and Nicolas are two “handymen” known as “Benriya” who would take any dirty job from either police or mafia — for a good price. After an assignment from police the two met and later joined by Alex, a former prostitute who got interested in the mysterious background of the team, in particular of Nicolas’ abilities.

A remote village becomes the arena of a breathless battle when an undead East India Company officer and his battalion of zombie redcoats attack a squad of modern-day soldiers.

Anne Frank: The Whole Story is a two-part mini-series based on the book Anne Frank: The Biography by Melissa Müller. The mini-series aired on ABC on May 20 and 21, 2001. The series starred Ben Kingsley, Brenda Blethyn, Hannah Taylor-Gordon, and Lili Taylor. Controversially, but in keeping with the claim made by Melissa Müller, the series asserts that the anonymous betrayer of the Frank family was the office cleaner, when in fact the betrayer's identity has never been established. A disagreement between the producers of the mini-series and the Anne Frank Foundation about validity of this and other details led to the withdrawal of their endorsement of the dramatization, which prevented the use of any quotations from the writings of Anne Frank appearing within the production. Hannah Taylor-Gordon received both Golden Globe and Emmy Award nominations for her performance as Anne Frank, while Ben Kingsley won a Screen Actor's Guild Award for his performance as Otto Frank, Anne's father.

Hybrid docuseries offering an expansive exploration of the exploitative and genocidal aspects of European colonialism, from America to Africa, and its impact on society today.

We have been colonised by the machines we have built. Although we don't realise it, the way we see everything in the world today is through the eyes of the computers.

This documentary series examines the Einsatzgruppen, Nazis responsible for the mass murder of Jews, Romani and Soviet prisoners in Eastern Europe.

No easy answers? Decision-makers from Kissinger to Rice revisit how the US responded to conflicts from Rwanda to Iraq. Faced with human suffering - who has responsibility to act?

There are more than ten thousand monuments across the country that honour the war dead . But what of the bloody battles fought on our home soil, in our longest-running war that established the Australian nation?